| |||
| Atkreipk dėmesį į... • Kvapą. Geros pėdkelnės paprastai būna šiek tiek aromatizuotos. Nors malonaus kvapo suteikimas pėdkelnėms – gana brangus gamybos proceso etapas, didieji gamintojai būtinai taip apdoroja savo produkciją. • Siūles. Pėdkelnių siūlės būna dviejų tipų: plokščios ir apvalios. Apvaliomis siūlėmis susiuvamos paprastesnės pėdkelnės, o plokščiomis (jos gamintojams yra sudėtingesnės) apsiuvamos išties geros kokybės ir prabangios kojinės. • Įklotą tarp kojų. Geriausia, jei specialus bikinio srities įsiuvamas įklotas – iš minkštos natūralios medvilnės. Toks tikrai nenutrins odos intymiausioje vietoje. Prabangių pėdkelnių įklotukai siuvami rankomis. • "Kelnaites". Tankesnio audimo juosta žemiau juosmens – tai savotiškas saugos diržas. Jei pėdkelnės geros – jis ne tik subtiliai prilaiko figūros linijas, bet ir apsaugo kojines nuo plyšimų jas maunantis. Tuo tarpu prastos kokybės pėdkelnės itin dažnai suplėšomos vos timptelėjus už juosmens aukštyn jas taisantis. • Juosmenį. Kokybiškas juosmuo – maždaug 3-4 cm pločio, jis jokiu būdu neturėtų susisukti. Geriau, kai juosmuo ne išaustas iš to paties audinio, o pagamintas iš elastingos juostelės ir prisiūtas prie pėdkelnių. Šifruojame ženklelį DEN Ženklas DEN nurodo pėdkelnių svorį, taigi tuo pačiu ir jų tankį. Kiek DEN nurodyta ant pakuotės – tiek gramų sveria 9 km siūlo, iš kurio išaustos pėdkelnės. 6-15 den – pačios ploniausios pėdkelnės, skirtos karštoms vasaros dienoms ir oficialiems vakariniams renginiams. 20-40 den – demisezoninės pėdkelnės. Jos nėra visiškai permatomos – būna tik pusiau permatomų ir nepermatomų. 50-180 den – pėdkelnės, skirtos šaltam orui, šalnoms, šlapdribai. Jų sudėtyje dažnai būna mikrofibros, medvilnės, akrilo arba vilnos.
|
![]() |
| Thread Tools | |
| Display Modes | |
| |