Vis dažniau spaudoje pasirodo pranešimų apie tai, kad netekę darbo ir ieškodami „lengvų“ pinigų žmonės nevengia užsukti į donorystės centrus.


Nacionalinio kraujo centro viešųjų ryšių specialistė Jūratė Vaidelienė sakė: „Šiuo metu pirmą kartą Kraujo centro istorijoje esame paskelbę neatlygintinos kraujo donorystės mėnesį. Ši akcija truks nuo kovo 1 iki 31 dienos. Vykdyti tokią akciją pradėjome dėl dviejų priežasčių: centras teikia pirmenybę neatlygintiniems kraujo donorams, o pastaruoju metu smarkiai padaugėjo žmonių, kurie nori gauti 40 litų pinigines kompensacijas už donorystę. Noriu pabrėžti, kad toks nemokamos donorystės mėnuo vyksta tik Vilniuje.“


J. Vaidelienė situaciją Kraujo donorystės centre komentavo taip: „Pernai Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje iš visų kraujo davimų, 40 proc. buvo neatlygintini. Šių metų vasario mėnesį neatlygintinai kraujo davė 34 proc. visų donorų. Dažniausiai neatlygintinais kraujo donorais tampa jaunimas, studentai, tad tam tikrais metų mėnesiais, pavyzdžiui, sausį, kai aukštosiose mokyklose vyksta sesija, mes esame priversti dažniau naudotis atlygintinų donorų paslaugomis.


Į klausimą, ar neatlygintinos donorystės mėnesio akcija yra susijusi su pastaruoju metu dažnai spaudoje minima ekonomikos krize, specialistė atsakė: „Pastebime, kad regionuose žmonės dažniau siekia tapti atlygintinais kraujo donorais ir 40 litų kompensacija juos motyvuoja. Vilniuje situacija šiek tiek kitokia: per neatlygintinos donorystės mėnesį sulaukėme kur kas daugiau neatlygintinų donorų, nei jų apsilanko įprastai.“


Nacionalinio kraujo centro darbuotoja neneigė, kad kartais asmenys, norintys tapti atlygintinais kraujo donorais, neatitinka donorams keliamų reikalavimų ir iš šių asmenų kraujas neimamas: „Pasitaiko žmonių, kurių pačių sveikatos būklė medikams kelia įtarimų ir tokių asmenų pasitaikys tol, kol bus atlygintina donorystė. Atlygintini donorai ne taip atsakingai žiūri į savo sveikatos būklę. Žmonės, kurie duodami kraujo neima atlygio, kur kas rimčiau žiūri į savo sveikatą ir dažnai labai sąžiningai nurodo visas smulkmenas, kurios gali būti svarbios perpilant kraują kitam žmogui.“


Anot J. Vaidelienės, pasitaiko atvejų, kai Nacionalinio kraujo centro duris pravėrę donorai, sužinoję, kad vyksta neatlygintinos donorystės akcija, nesutinka duoti kraujo nemokamai ir išeina: „Tokie žmonės apie kraujo laukiančius ligonius negalvoja, jų tikslas – pinigai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad įvairių infekcinių daugiau aptinkama atlygintinų donorų kraujyje. Netalygintinų donorų kraujas ligoniui yra saugesnis.“

Nacionalinio kraujo centro duomenimis, Lietuvoje donorais galėtų būtų apie 60 proc. šalies gyventojų, tačiau tik 2,75 proc. ryžtasi jais tapti.