Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir teisingumo interesus, gali būti neperduodamas Europos arešto orderį (toliau – EAO) išdavusiai valstybei, jeigu:
dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios išduotas EAO, Lietuvoje pradėtas baudžiamasis procesas;
dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos Lietuvoje buvo atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą arba pradėtas baudžiamasis procesas buvo nutrauktas;
EAO yra išduotas dėl Lietuvos piliečiui ar nuolat Lietuvoje gyvenančiam asmeniui paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo ir Lietuva perima šios bausmės vykdymą;
nusikalstama veika padaryta Lietuvos teritorijoje;
EAO trūksta informacijos, reikalingos sprendimui dėl asmens perdavimo priimti, ir EAO išdavusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia.
Jeigu EAO išduotas dėl Lietuvos piliečiui ar užsieniečiui paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, o ši bausmė buvo paskirta jam nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, Lietuvos pilietis ar užsienietis perduodamas tik tuo atveju, kai EAO išdavusi valstybė užtikrina, kad šio asmens prašymu byla bus išnagrinėta (peržiūrėta) ir nuosprendis priimtas jam dalyvaujant.
Jeigu EAO išduotas dėl nusikalstamos veikos, už kurią jį išdavusios valstybės įstatymai numato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, Lietuvos pilietis ar užsienietis perduodamas su sąlyga, kad EAO išdavusios valstybės įstatymai numato galimybę nuteistajam ne vėliau kaip atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo.
Kai EAO išduotas baudžiamojo persekiojimo tikslais, Lietuvos pilietis ar nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo gali būti perduodamas su sąlyga, kad toks asmuo, dėl kurio EAO išdavusi valstybė priėmė nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvą atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų perduotasis asmuo arba to pareikalautų Lietuvos generalinė prokuratūra.
Visi užsienio valstybių prašymai perduoti asmenis pagal EAO yra gaunami Lietuvos generalinėje prokuratūroje, kur patikrinama, ar prašymas perduoti asmenį atitinka visiems Lietuvos baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimams ir tarptautinių sutarčių nuostatoms.
Kai ES valstybėje narėje išduodamas EAO, informacija apie paieškomą asmenį identifikuojančius požymius ir nusikalstamą veiką patalpinama Šengeno informacinėje sistemoje ir policijos įstaigos nedelsdamos imasi jo paieškos. Sulaikius ieškomą asmenį, teritorinės prokuratūros prokurorai sprendžia, kokią jam parinkti kardomąją priemonę.
Generalinės prokuratūros prokuroras įvertinęs, kad nėra aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti perduotas užsienio valstybei, su pareiškimu dėl asmens perdavimo užsienio valstybei kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą. Pažymėtina, kad šiame procese ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami, netiriamos prašomo perduoti asmens užsienio valstybėje padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, nesprendžiamas asmens kaltės klausimas. Vilniaus apygardos teismo teisėjas, išnagrinėjęs gautą medžiagą ir nusprendęs perduoti asmenį iš Lietuvos arba atsisakyti perduoti, priima nutartį. Šią nutartį asmuo, dėl kurio priimta nutartis ar jo gynėjas, o taip pat prokuroras turi teisę per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos apskųsti aukštesniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama. Jei teismas priima nutartį asmenį perduoti, prokuroras imasi organizuoti jo faktinį perdavimą per policijos įstaigą, šiai procedūrai skiriama 10 dienų. Atsisakius asmenį perduoti, prokuroras apie tokį teismo sprendimą informuoja prašančiąją valstybę.
Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, asmens perdavimas pagal EAO atliekamas teismo sprendimu, tokia pat taisyklė taikoma net ir tada, kai galimas supaprastintas asmens perdavimas jam pačiam raštu sutinkant. Kartu su asmeniu gali būti perduodamas ir turtas ar įrodomąją reikšmę turintys daiktai bei dokumentai.
ES Taryba ir Europos Komisija, padedant Eurojustui ir valstybių narių paskirtiems ekspertams, nuolat rengia asmenų perdavimo pagal EAO praktikos apibendrinimus ir teikia rekomendacijas dėl pasitaikančių trikdžių šalinimo, pagrindinį dėmesį skiriant asmenų perdavimo proceso operatyvumui, žmogaus ir visuomenės interesų derinimui bei apsaugai, kuomet nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo greitai perduodamas baudžiamajam persekiojimui ar bausmei atlikti ten, kur padarė tą veiką. Tokiu būdu sumažėja galimybės formaliai piktnaudžiauti pilietybės statusu vengiant tradicinės ekstradicijos, pagerėja teisminio nagrinėjimo kokybė, proceso dalyviams nereikia vykti į perimančios baudžiamąjį persekiojimą užsienio valstybės teismą, o nuteistasis išlaiko galimybę teismo paskirtą bausmę atlikti savo valstybėje. Taip užtikrinami atsakomybės neišvengiamumo bei greito ir ekonomiško proceso principai.