Juozas Gaižauskas – aktorius, kurį daugelis pažįsta iš serialo „Nekviesta meilė“, spektaklio „Striptizo ereliai“ ir iš daugybės kitų projektų, serialų ar filmų. Vieną pavasariu kvepiančią dieną Alfa.lt žurnalistė susitiko su aktoriumi sostinės kavinėje ir prie puodelio kavos bei taurės mėtinio pieno kokteilio kalbėjosi apie aktoriaus darbą, žiniasklaidą užvaldžiusius „geltonosios“ spaudos veidus bei krizę, kurios aktorius nejaučia.

Esate dalyvavęs muzikiniame projekte bei ketinote įrašyti dainų albumą. Ar pavyko?

Viskas sustojo, nes dabar ne laikas. Pardavimai labai kritę . Nesakau, kad turi parduoti du milijonus albumų, bet kiekvienas save gerbiantis žmogus nori, kad albumas bent kiek atsipirktų. Bet jis bus.

Kokio stiliaus tos dainos?

Nuo dainuojamosios poezijos iki vos ne radijo formato. Tai yra tai, kokį žanrą dainuoja Kostas Smoriginas.

O ką galite pasakyti apie šiandieninę muzikos pramonę?

Su muzika viskas gerai, bet blogai su radijomis, leidybinėmis kompanijomis, televizija... Transliuojama muzika yra 4-5 klasių išsilavinimo žmogui. Jeigu tai būtų visame pasaulyje... Bet taip nėra. Su muzika blogai tik pas mus. Ją iškreipia tokios vidutinybės, kurios sėdi radijo generalinio direktoriaus ar programų direktoriaus kėdėje ir labai mėgsta, kad pagal jų tekstus būtų visos dainos.

O ką klausyti žmogui, kuris nemėgsta tokios muzikos?

Yra keletas kanalų, kurie transliuoja visai gerą muziką.

Tai viską valdo vidutinybės?

Ne, nesinori, kad mūsų pokalbio tema pakryptų apie tai. Mes kalbame tik apie tam tikras iškreiptas sritis, tokias kaip muzika, todėl, kad ten – vidutinybės.

Dabar dirbu puikų darbą, kuris man labai patinka. Esu LTV balsas. Man nepaprastai patinka šitas darbas, nes esi natūraliai priverstas tobulėti kalbos srityje, domėtis naujausiomis taisyklėmis, naujadarais. Kartais sužinai tokių fantastinių dalykų. Jeigu jūs dar nežinote, aš jums pasakysiu, kad nuo šiol reikia tarti ne Manhetenas, o Manhatanas, o Eĩfelio bokštas yra Eifèlio bokštas. Ir ne charĩzma, o chárizma.

Bet kai kurie jų skamba ne itin gražiai.

Prie kai kurių priprantama, o prie kurių – ne. Pastarieji numiršta savaime.

O norėtumėte būti ne tik televizijos balsu, bet ir veidu?

Žinai, turi būti sugalvojęs projektą. O ne sakyti noriu ar nenoriu. Jeigu pakviestų ir man patiktų projektas – eičiau.

Kokio žanro laida turėtų būti?

Nėra jokio skirtumo. Priklauso nuo to, kas daro, kaip daro ir už kiek. Ne paslaptis, kad man prodiuseriai skambina kas keletą mėnesių, kurie kviečia į laidas, bet kartais atsiverti tą projektą...

Kokias laidas siūlė?

Ne viena šiuo metu rodoma laida buvo siūloma ir man...

Daugumą laidų dabar veda ne profesionalūs žurnalistai, o tiesiog išgarsėję žmonės.

Problema su žurnalistais yra ta, kad žurnalistikos institute jie neparuošiami telikui. Nėra tokių ar tiek disciplinų, kuriose būtų skiriami tiek dėmesio, kad žmogus prieš kamerą stresinėje situacijoje teisingai reaguotų. Todėl daug aktorių eina, nes jie tam paruošiami. Ideliausias laidų vedėjas – aktoriaus ir žurnalisto hibridas. O dabar pas mus nei žurnalistai, nei aktoriai dirba. Nušauti reikia tuos prodiuserius, kurie tą mielą merginą Berneen pakvietė vesti laidą. Nieko prieš ją neturiu, bet tai – invalido kvietimas į bėgimo rungtį. Ji yra kalbos invalidas. Žemina žiūrovą, save, kalbą.