Usually Lithuanian verbs belong to one of the three types, but there are exceptions. Some verbs look like a first type verb in the present tense, but in the past tense they look like the third type. Here are some examples of this occasion:

duoti, duoda, davė (to give)
imti, ima, ėmė (to take)
laukti, laukia, laukė (to wait)
nekęsti, nekenčia, nekentė (to hate)
liepti, liepia, liepė (to command; to order)
etc

Such verbs take the endings from different types of verbs:

aš duodu
tu duodi
jis, ji, jie, jos duoda
mes duodame
jūs duodate

aš daviau
tu davei
jis, ji, jie, jos davė
mes davėme
jūs davėte

A rarer occasion is when a verb looks like a 3rd type verb in the present, but in the past it's like a 1st or 2nd type verb:

ieškoti, ieško, ieškojo (to look for)

aš ieškau
tu ieškai
jis, ji, jie, jos ieško
mes ieškome
jūs ieškote

aš ieškojau
tu ieškojai
jis, ji, jie, jos ieškojo
mes ieškojome
jūs ieškojote