Veiksmo drama „Gran Torino“ tapo stulbinančiu hitu JAV. Surinkta 130 mln. dolerių. Filmas sužavėjo viso pasaulio kritikus: visi kaip vienas teigia, kad „Gran Torino“ privalo pamatyti kiekvienas. Žiūrovai taip pat susižavėję: sako, kad tai sukrečiantis filmas, po kurio norisi ilgai tylėti.



Artėjant premjerai Lietuvoje, pristatome trumpą interviu su Clintu Eastwoodu – šios juostos režisieriumi, prodiuseriu, kompozitoriumi ir pagrindinio vaidmens atlikėju. Filme „Gran Torino“ garsiausias Holivudo režisierius meistriškai vedžioja po tamsiausius žmonių poelgių ir minčių labirintus, paliesdamas amžinąsias temas: šeimą, meilę, gyvenimą, pasiaukojimą, mirtį.

Nesinori patikėti, kad čia jūsų paskutinis vaidmuo kine...



Kad daugiau nebevaidinsiu – pasakiau po filmo „Mergina, verta milijono“. Bet šįkart galbūt jau paskutinis. Bus matyti. Man – 78 metai. Mano amžiui gerų vaidmenų – labai mažai. Žinoma, galėčiau suvaidinti liokajų, bet mane domina dinamiškai besivystantys charakteriai.

Geresnio aktoriaus už jus nė neįmanoma įsivaizduoti Volto Kovalskio vaidmeniui...



Kovalskis yra tokio pat amžiaus kaip aš. Tai personažas, tarsi sukurtas specialiai man. Jis – „seno sukirpimo“ Amerikos patriotas, kuris bejėgiškai stebi, kaip viskas greit aplink jį keičiasi. Jį erzina kaimynystėje apsigyvenę imigrantai iš Azijos. Kovalskis nekenčia modernėjančio pasaulio. Bet būtent bendraudamas su nekenčiamais kaimynais jis pradeda kitaip mąstyti. Artimiau pažinus gilias tradicijas puoselėjančią azijiečių šeimą, palaipsniui rasinė neapykanta perauga į palankumą ir simpatiją. Susižavėjau savo vaidinamo herojaus pamišimu ir kandumu – tai nepaprastas charakteris. Kuo vyresnis esi, tuo daugiau gyvenime esi sutikęs tokių žmonių.

Ar nebuvo sunku po 5 metų pertraukos vėl stoti prieš kamerą?



Buvo puiku. Tai dariau 55 metus. Įsigilini į vaidmenį ir dirbi. Buvau laimingas, vėl galėdamas stoti prieš kamerą. Nuostabu sukurti tokį provokuojantį, sudėtingą ir neeilinį charakterį.

„Gran Torino“ pagrindinis herojus Kovalskis – karo veteranas, kuris fronte buvo priverstas žudyti. Ar pagalvojote, kaip būtų pasikeitęs jūsų gyvenimas, jeigu ir jums būtų tekę tuo užsiimti?



Taip, šį klausimą esu sau ne kartą uždavęs. „Gran Torino“ filmavimas iš naujo paskatino susimąstyti. Niekas nežino, kaip viskas būtų pasikeitę. Galimas daiktas, kad ir aš kaip mano herojus bei kiti karo veteranai, kuriems teko žudyti, vėliau visą gyvenimą dėl to kentėčiau.

Ką norėjote pasakyti filmu „Gran Torino“?



Niekada nevėlu mokytis padoriai elgtis ir laimingai susitvarkyti gyvenimą. Kai perkopi 70 metų, ką dar naudingo galima nuveikti? Niekada nevėlu išmokti daugiau tolerancijos ir supratimo. Mano herojus tik artimiau pabendravęs su kaimynų berniuku, pakeičia nusistatymą azijiečių atžvilgiu. Neapykanta perauga į šiltus, nuoširdžius jausmus.

Daugelyje paskutinių jūsų filmų nagrinėjamos niūrios temos. Kaip paaiškintumėte tokį polinkį?



Atsitiktinumas. Man patinka išbandyti įvairiausias temas ir žanrus. Žaviuosi istorijomis su dramatiškais elementais, skatinačiomis diskutuoti, priverčiančiomis susimąstyti, kur herojai turi nugalėti sunkumus. Specialiai neieškau sunkių temų, panašu, kad jos atsiranda savaime. Nenoriu kopijuoti dabartinių tendencijų ar kurti filmus paaugliams. Man rūpi, kad žmonės kuo daugiau pasisemtų iš mano filmų.

Koks jūsų nuomone turi būti tikras vyras?



Sąžiningas sau ir doras tiems, kuriuos myli.

Kokia yra gyvenimo paslaptis?



Tu turi viskuo domėtis. Kiekviena diena turi būti kaip nuotykis. Nevalgyk nieko riebaus, kiekvieną dieną sportuok. Būk santūrus. Būk atviras naujovėms. Gerbk žmones.