Saulėtą gegužės 18-osios vidurdienį Kanus užpūstė sniegas, o arkliais pakinkyta ir pasakas primenančia karieta atvykęs Jimas Carrey puolė mėtytis gniužtėmis su apspitusiais fotografais. Šalia eglutėmis apstatyto ir dirbtiniu sniegu padengto elitinio viešbučio „Carlton“ grojo melodingai kalėdinės giesmės. Štai taip Holivudo studija „Walt Disney“ pristatė trimatėje erdvėje užgimusią animacinę vaidybinę pasaką „Kalėdų giesmė“ („A Christmas Carol“), kuriai išradingasis eksperimentuotojas Robertas Zemeckis panaudojo revoliucines 3D technologijas. Lietuvių kilmės režisierius parodė tik dvi trumpas scenas ir reklaminį klipą, bet iš jų įmanoma susidaryti įspūdį, kad Holivudas šv.Kalėdoms ruošia fenomenalų, linksmą ir šiurpinantį kino stebuklą, kuris pakels vaizdo kokybės ir trimačių efektų kokybės kartelę. Įtakingasis studijos vadovas Dickas Cookas pareiškė, kad „Kalėdų giesmė“ pakeis kino industrijos įpročius ir privers konkurentus kurti kokybiškesnį komercinį kiną.

„Nors ekrane filmas atrodys kaip animacinis, bet mes visi vaidinome natūraliai ir jautėmės tarsi teatro scenoje, nes filmavimo aikštelėje nematėme nė vienos kameros. Kiekvienam aktoriui šis magiškas darbas prilygo keistam nuotykiui ir naujam pojūčiui, nes teko pamiršti apie kompozijos supratimą ir persiorientuoti prie kitokių darbo sąlygų. Iš pradžių keistai skambėjo Bobo pasisakymai, kad dabar visai nebūtina imti į ranką stiklinę, nes po to galėsime padaryti tai su kompiuteriu. Man asmeniškai filmas buvo panašus į 4-D, nes pats jame vaidinau“, - džiūgavo Jimas Carrey, kurį į Kanus atlydėjo mylimoji Jenny McCarthy. Po peržiūros atėjęs į spaudos konferenciją aktorius iš karto nusilenkė Robertui Zemeckiui ir nuoširdžiai pasakė: „Žmogau, tai buvo nuostabu!“.

Jam teko atlikti 4 skirtingus vaidmenis rašytojo Charleso Dickenso knygos ekranizacijoje ir kentėti milžinišką fizinį skausmą, kai ant veido ir kūno buvo dedamas reikalingas grimas. Maža to, prieš pavirsdamas praeities, dabarties ir ateities vaiduokliais populiarusis komikas šykštuolį Ebenezerį Skrudžą įkūnyjo 5 skirtingais gyvenimo etapais nuo vaikystės iki senatvės. Kiekvienam amžiui turėjo pritaikyti vis kitokį kalbėjimo akcentą, kaitalioti balso tembrą, dėvėti specialias kaukes, įtempti kūno raumenis, tinkamai susikūprinti arba išsitiesti. Filmavimo metu specialiai pritaikytos infraraudonųjų spindulių kameros fiksavo aktorių kūnų judesius ir veido išraiškas, o jų kostiumus, šukuosenas, XIX amžiaus Londono pastatus, kambarių apipavidalinimus, dekoracijas, daiktus ir kitus efektus kaip tik šiuo metu prideda bei koreguoja kompiuterinės animacijos burtininkai.

Įkvėpimo daugiaveidis aktorius sėmėsi iš legendinio Alastairo Simo, suvaidinusio Skrudžą 1951-ųjų fantastinėje dramoje „Kalėdų giesmė“. „Ateini į filmavimo aikštelę, ištiesi rankas, padarai privalomą T pozą, kol animatoriai nuskenuoja nugrimuotą veidą ir kūną, o po to išgirsti iš režisieriaus, kad šiandien vaidinsi septynmetį bernioką. Juk tai yra nerealu. Jaučiuosi neįtikėtinai palaimintas, kad turiu galimybę kurti kardinaliai skirtingus vaidmenis ir tobulėti su kiekvienu filmu. Mano gyvenimas viršyja net pačius didžiausius asmeninius lūkesčius. Esu laimingas, kad išradingi režisieriai manyje mato ne tik klouną“, - šypsodamasis teigė Jimas Carrey, spontaniškai užtraukęs Elviso Presley kultinės dainos apie šv.Kalėdas posmą. Jis neturi nieko prieš Kalėdų senelius, bet sutinka, kad kai kuriems žmonėms šv.Kalėdos yra sudėtingiausia metų šventė. „Tai pats žiauriausias periodas. Porą kartų esu patyręs savo kailiu“.
Jau kitą dieną Jimas Carrey užsimaukšlino provokuojantį spalvotą kostiumą ir išdūmė į „Sandanso“ festivalio hito „Myliu tave, Phillipai Morrisai“ apie dviejų gudrių vyrukų-aferistų meilės nuotykius Teksaso kalėjime europinę premjerą.