Europos miestai pranoksta vienas kitą kalėdinėmis mugėmis. Nors į jas veržiasi komercija, šimtametės tradicijos išlieka.

Prahos senamiesčio aikštė, regis, pernakt pavirto vaizdeliu iš Charleso Dickenso romano. Joje it grybų pridygo mažyčių namelių šiaudiniais stogais, apkaišytais girliandomis ir blizgučiais, ten pardavinėjamos įvairios dovanos. Ore tvyro kepamų kaštonų kvapas, skaromis apsigobusios moterys spalvingais kostiumais gieda kalėdines giesmes, keleivių laukia arkliais pakinkyti vežimaičiai.

Europos miestai nuo seno garsėja kalėdinėmis mugėmis. Kiekvienas didesnis miestas surengia savo mugę ar net kelias. Viduramžių tradicijas mena Drezdeno „Striezelmarkt“, o į Niurnbergo mugę, kuri šurmuliuoja 5 savaites, kasmet suplūsta ypač daug užsienio lankytojų, ieškančių ko nors, ką galėtų padėti po Kalėdų eglute.

Tačiau kai kurie mugių lankytojai ne tiek perka, kiek mėgaujasi nepakartojama atmosfera. Snieguotų kalnų fone pasakiškai atrodo Zalcburgo mugė Austrijoje, o Miunchene nuostabusis Kalėdų rojus šliejasi prie pat senamiesčio.

Komercija ir turizmas

Vis dėlto Europoje jau sunku surasti tradicinę Kalėdų mugę, kuri nebūtų paveikta komercijos ir turizmo. Nepaisant krizės, dauguma miestų tikisi, kad žiemos turizmas ir šiemet išliks stabilus.

Niurnbergo turizmo biuro vadybininkas Michaelis Weberis sako, kad šio miesto kalėdinė mugė yra tarsi Miuncheno alaus šventė „Oktoberfest“. Šioks toks lankytojų svyravimas juntamas, bet ne dėl susilpnėjusios ekonomikos, o dėl to, kad šalyje atsirado daugiau gerų mugių. Jų skaičius auga greičiau nei lankytojų.

Vienas kitą išradingumu pranoksta Austrijos miestai. Sunku net pasirinkti, nuo kurio pradėti. Lapkritį ir gruodį viešbučiai sulaukė daugiau svečių, nors nėra aišku, ar tik dėl mugių. Austrijos kalėdiniai turgūs po atviru dangumi garsėja pyragaičiais, kurių pavadinimų užsieniečiams neįmanoma ištarti, ir karštu punšu. Zalcburge galima nusipirkti kvapnaus rankų darbo muilo, Vienoje - nuostabių stiklo burbulų. Austrijos sostinėje mugės driekiasi gatvėmis ir parkais per visą centrą. Gražiausios įsikūrusios prie didingų miesto rūmų. Išnaudotas kiekvienas centimetras aikštėje ir parke prie Rotušės, ten stūkso didinga eglė, įrengtos prakartėlės scenos - sunku ir susigaudyti, nuo ko pradėti žvalgytis.

Tradicijos išlieka

Nors daug kas skundžiasi, kad muges gožia komercija, daugelis miestų stengiasi išlaikyti savo specifiką. Pavyzdžiui, Prahoje toli nusidriekia nesibaigiančios virtinės eglutės papuošalų, medinių žaislų, marionetinių lėlių. Populiarus tradicinis maistas: keptos dešrelės, kukurūzų burbuolės, o jau be karpio negali apsieiti nė vienas stalas čekų namuose. Karpis - didžiausias vietos Kūčių delikatesas.

Drezdenas negali apsieiti be tradicinio vokiško pyrago. Milžiniškas 4 tonų keksas vežiojamas senamiesčio gatvelėmis ir galiausiai supjaustomas visiems paragauti. Tai tokia sena tradicija, kad šio pyrago senasis vardas „Striezel“ davė pavadinimą ir visai mugei – „Striezelmarkt“.

Niurnbergo Kalėdų kaimelis įgijo tokią šlovę, kad vietos pareigūnai net giriasi, jog jį kasmet aplanko 2 mln. žmonių. Ten driekiasi neaprėpiama medinių prekystalių, papuoštų raudonu ir baltu audeklu, jūra, o vietos ypatybė - imbierinis meduolis, vadinamas Lebkuchen.

Per daug karnavalo

Susigriebė net ir tokie didmiesčiai kaip Madridas. Pagrindinėje Ispanijos sostinės kalėdinėje mugėje uždrausta pardavinėti blizgučių perukus, karnavalo kostiumus ir kitus „nerimtus“ daiktus - skatinama prekyba tradicinėmis dovanomis. Miesto valdžia teigia šitaip siekianti atkurti Kalėdų dvasią mugėje, kuri jau ilgiau nei šimtmetį rengiama Didžiojoje aikštėje.

Pagal naujas taisykles ant 84 prekystalių, įrengtų aikštėje, galima prekiauti girliandomis, Kalėdų eglutėmis, žaisliukais, figūrėlėmis ir kitais tradiciniais prakartėlių atributais. Įvairias netradicines dovanas prekeiviai gali pardavinėti ant 20 prekystalių, kurie įrengti netoliese esančioje Santa Kruzo aikštėje.

Pastaraisiais metais karnavalo kostiumai Didžiosios aikštės mugėje buvo tapę ypač paklausia preke. Šimtai žmonių, kurie čia susirenka prieš Kalėdas, vaikščiodavo užsidėję ką tik nusipirktus perukus ir kaukes, todėl mugė labiau panešėjo į karnavalą.

Prekyba dovanomis pokštais leidžiama tik praėjus 3 dienoms po Kalėdų, nuo gruodžio 28 dienos, kai Ispanijoje švenčiama Šv. Nekaltųjų Vaikelių diena, šiek tiek primenanti balandžio 1-ąją.

Kai kurie prekybininkai prašė sostinės pareigūnų leisti Didžiojoje aikštėje pardavinėti skrybėles ir kitus vakarėlių atributus bent nuo gruodžio 22 dienos. Mugė baigiasi paskutinę metų dieną.

Apsilankyti Europos kalėdinėse mugėse - nepakartojama patirtis. O ypač verta dėl to, kad Lietuvos sostinėje Vilniuje šiuo požiūriu - visiška mirtis!

Ir visai nebūtina ką nors pirkti. Tiesiog pasimėgauti atmosfera!