Policijos profesinėms sąjungoms prakalbus apie masinius streikus, jeigu bus mažinamos pareigūnų algos ir etatai, Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ramina, kad bus padaryta viskas, kad kriminalistai ir viešąją tvarką palaikantys pareigūnai be algų ir darbo neliktų.

„Esant sumažintam finansavimui, Policijos departamentui ir apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams neišvengiamai teks mažinti etatų skaičių, tačiau šis procesas neturi paliesti kriminalinės ir viešosios policijos padalinių, vykdančių pagrindines policijos funkcijas - užtikrinti nusikaltimų tyrimą ir viešąjį saugumą“, - vidaus reikalų ministerijos pranešime spaudai cituojamas ministras R. Palaitis.

Pasak jo, ikiteisminiai tyrimai ir operatyvus reagavimas į nusikalstamas veikas turi išlikti prioritetinėmis policijos veiklos sritimis. Taupyti ministras siūlo atsisakant nereikalingų ataskaitų rašymo bei racionaliau naudojant policijos transportą.
Ministras mano, kad Policijos departamento vadovybė rezervų taupymui privalo ieškoti kituose policijos sistemos veiklos baruose bei pačioje veiklos metodikoje - būtina kruopščiai peržiūrėti administracinių darbų reglamentą ir dar kartą apsvarstyti, ar visos ataskaitos, kurias iki šiol privalo teikti teritorinės policijos įstaigos, yra reikalingos.

„Būtina iki minimumo sumažinti teritorinių policijos padalinių teikiamų ataskaitų kiekį, kad komisariatuose dirbantiems pareigūnams nereikėtų pildyti niekam nereikalingų pažymų ir taip būtų sumažintas kabinetinio darbo krūvis“, - sakė ministras.

Taupymo rezervų, pasak ministro R. Palaičio, reikėtų ieškoti ir peržiūrint turimo tarnybinio transporto parką.

„Nematau būtinybės, kad kiekvienas Policijos departamento padalinys turėtų po automobilį, - sako ministras. Būtiną poreikį galėtų patenkinti kur kas mažesnis skaičius tarnybinių automobilių, jei jie būtų naudojami dispečeriniu principu. Tuomet perteklines transporto priemones būtų galima perduoti teritoriniams policijos komisariatams, kur jų dar trūksta.
Ministro manymu, užsitęsusi Policijos departamento Logistikos centro pertvarka taip pat niekuo nepateisinama.

„Neįžvelgiu pagrįstumo, kodėl iki šiol tokiame padalinyje dirba keli komisarai, nevykdantys jokių policijos funkcijų, - teigia R. Palaitis. - Tikiuosi, kad policijos generalinis komisaras artimiausiu metu įvertins turimus rezervus ir realius policijos sistemos poreikius subalansuos su finansinėmis galimybėmis“.

Vidaus reikalų ministerijos įstaigose veikiančios profesinės sąjungos antradienį raštu kreipėsi į vidaus reikalų įstaigų vadovus prašydamos paaiškinti, kaip ketinama perskirstyti darbo užmokesčio lėšas sumažėjus finansavimui. Taip pat prašoma informuoti, ar numatoma mažinti darbuotojų skaičių bei darbo užmokestį, ir jei taip, tai kokiuose sektoriuose.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininko Vytauto Lamausko, nuo gautos informacijos priklausys tolesni profesinės sąjungos veiksmai.

„Artimiausiu metu gavę prašomą informaciją, rengsime konsultacijas su skyriais visoje šalyje. Neatmestina, kad profesinės sąjungos po konsultacijų siūlys organizuoti masines protesto akcijas visoje šalyje“, - pranešime spaudai teigia V. Lamauskas.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) duomenimis, naujajame biudžeto projekte Vyriausybė numatė mažinti viešojo saugumo institucijų biudžetą 200 mln. litų. Iš šios sumos didžiosios dalies, daugiau nei 120 mln., neteks policija.

„Šie skaičiai - tai daugiau, nei dešimtadalis policijos metinio biudžeto. Vien darbo užmokesčiui skirtas lėšas ketinama mažinti beveik 39 mln. Neabejoju, kad tokie sprendimai privers atidėti policijos pertvarkas, kurioms vienbalsiai Seimas pritarė dar 2006 metais, susilpnins teisėsaugos institucijų gebėjimus užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą“, - teigia NPPSS pirmininkas Vytautas Bakas.

Jo teigimu, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė visiškai nepaiso ekonominio nuosmukio poveikio kriminogeniniams ir viešosios tvarkos procesams, apie kuriuos jie yra informuoti.

2004-2006 metais pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos dėl tuo metu nesumokėto dalies atlyginimo surengė protesto akcijas visų dešimties apskričių centruose. Planuota didžiulė protesto akcija Vilniuje neįvyko, Vyriausybei sutikus išmokėti valstybės tarnautojams beveik 250 mln. litų nesumokėto darbo užmokesčio.