Perrėžtos gerklės ir iš mėsmalių virstantis faršas nepatiko visuomenės dorovės sargams, tad spektaklio reklama iš ekrano dingo... Tam, kad grįžtų „cenzūruota“ ir iš šio draudimo pasidarytų dar daugiau reklamos. Tai pasaulyje įprastas triukas: draudžiamos reklamos dažniausiai sukelia tik dar didesnį žiūrovų susidomėjimą, ir iš televizijos ekranų ar žurnalų puslapių persikelia į internetą.


Reklama pasaulyje draudžiama dėl įvairių priežasčių: pradedant smurtu, atvira erotika ir baigiant vartotojų klaidinimu ar šaipymusi iš bažnyčios ir tikėjimo. O brazilai, pavyzdžiui, pasielgė dar drastiškiau: San Paulo meras Gilberto Kassabas įgyvendino įstatymą, draudžiantį bet kokią išorinę reklamą. Todėl sanpauliečiams teko nukabinti viską: plakatus, skelbimus ant autobusų, reklaminius skydus, nuplėšyti lipdukus ir sudeginti skrajutes. Ribojama net parduotuvių vitrinų reklama — ir visa tai tam, kad San Paulas taptų „švariausiu pasaulyje miestu“.

Mes tik pajuokavome!


Tačiau net ir ten, kur reklamos suvaržymai minimalūs, dažniausia besireklamuojančių kompanijų bėda, paskatinanti draudimus, yra vartotojus klaidinantys teiginiai ir netikslumai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje prieš pusmetį kompanija „Apple“ buvo priversta nutraukti telefono „iPhone“ reklamą, mat to pareikalavo Reklamos standartų agentūra. Beje, agentūros tyrimui pradėti pakako vos dviejų skundų (ar tik ne iš konkurentų stovyklos?), o klaidinančiu buvo pripažintas teiginys, kad „iPhone“ esą leidžia naudotis visapusišku internetu, nors iš tiesų telefonas nėra suderinamas su „Flash“ ir „Java“ technologijomis, todėl naršyti po tinklalapius, naudojančius šias technologijas, su „iPhone“ sunku arba apskritai neįmanoma.


Kita akylus britus papiktinusi ir skundų sulaukusi reklama buvo granatų sulčių POM šūkis „Apgauk mirtį!“. Esą gamintojas klaidina vartotoją teigdamas, kad gaminys suteikia nemirtingumo, nors iš tiesų (tik pamanykite!) taip nėra. Sutrikę gamintojai aiškinosi, kad tai viso labo metafora, jei norite — hiperbolė, o britai tiesiog nesuprato humoro. Tačiau reklamą su šiuo šūkiu vis dėlto teko pašalinti — dabar ją galima išvysti tik internetiniame tinklalapyje.


Panaši istorija nutiko ir Rusijos radijo stočiai „BusinessFM“, kuri savo dažnį nusprendė reklamuoti labai originaliu būdu: skelbimuose būdavo pateikiamas ne prognozuojamas, bet provokuojantis klausimas, ir visada tas pats atsakymas — stoties dažnio skaičius (pvz., „Klausimas:



Kiek dienų liko iki krizės pabaigos? Atsakymas: 87,5.) Maskvos valdininkai netruko susivokti ir tokias reklamas paskelbė klaidinančiomis, o „Business FM“ teko susitaikyti su tuo, kad ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir Rusijos valdininkija neturi humoro jausmo.


Australijos visuomenę papiktino „Coca-Cola“ reklama, kurioje buvo aiškinama, kad šis gėrimas visiškai neturi įtakos nutukimui ir nekenkia dantims. Australai pareikalavo bendrovės paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius.


Prieš kelerius metus Reklamos standartų komitetas Londone sulaukė penkių žiūrovų skundų, teigiančių, kad vieno užkandinių tinklo reklama klaidina klientus dėl mini mėsainių dydžio. Komiteto pareigūnai atliko tyrimą: nusipirko tris tokius mėsainius ir sutiko, kad reklamoje, kur šis produktas rodomas iš arti, laikomas moters rankų, atrodo didesnis, putlesnis ir su kitos rūšies salotomis. Reklamą buvo uždrausta rodyti, o užkandinių tinklo atstovai gynėsi labai originaliai: pareiškė, kad galbūt reklamoje nusifilmavusios moters tiesiog buvo mažesnės plaštakos.

Duosiu tau į snukį


Kitas dažnas reklamos uždraudimo motyvas — smurto ir žiaurumo demonstravimas. Žinoma, šis klausimas yra slidus ir priklauso nuo vertintojų kriterijų. Pavyzdžiui, jau minėtos mėsmalės su faršu, reklamuojančios miuziklą — viena, o pro priekinį automobilio langą išskrendantis vaikas, tėvams atminimui palikdamas kuokštą plaukų ir batuką — visai kas kita. Suprask: auklėjamoji priemonė gali būti ir tokia. Privalo. Antraip atbukusių lietuvių, kariaujančių keliuose, nepaveiksi. O meno gerbėjai ir be faršo suplauks į sales…


Britams nepatiko automobilių „Volkswagen“ reklama, kurioje vyrukas kelis kartus susipeša su savo antrininkais: valdininkai pareiškė, kad reklama pernelyg smurtinė, nors ją pažiūrėjęs taip ir nesupranti, kur ten tas smurtas? Gal tie valdininkai nematė filmų su Mickey Rourke ar Tarantino šedevrų?


„Microsoft“ „Xbox 360“ reklamą teko atšaukti dėl to, kad atseit propaguoja masinį žiaurų elgesį, o britai prieš dvejus metus uždraudė siaubo filmo „Paradise Lost“ reklamą: reklaminiame klipe rodoma išsigandusi, pagalbos besišaukianti moteris, o užkulisiuose girdisi barškinamų operacinės įrankių garsai. Įdomu tai, kad į Didžiosios Britanijos televizijos laidų turinio kontrolės komisiją kreipęsi žmonės sakė, kad reklama nemaloni, vaizdo klipas kraupus ir gali traumuoti mažus vaikus. Tik įdomu, kaip mažas vaikas gali suvokti, kas ten užkulisiuose barška, ir dar dėl to patirti traumą. Komisija nusprendė, kad filmo reklama per televiziją gali būti rodoma tik po devynioliktos valandos.

Padorumas ir nepadorumas


„Reklama, papiktinusi visą Ameriką!“ — klykė geltonoji spauda, pasirodžius kvepalų reklamai su žaviąja Eva Mendes. Ar reikia reklamai geresnės reklamos? 30 sekundžių trunkančiame vaizdo klipe gražuolė aktorė gosliai glosto save ir akimirkai apnuogina krūties spenelį. Štai ir viskas. Jau nekalbant apie tai, kad klipas — nespalvotas. Calvino Kleino kompanija, žinoma, atsižvelgė į reklamos draudimą ir „pasipiktinusią Ameriką“: šį klipą įdėjo į savo tinklalapį ir pavadino taip, kad visi „guglai“ be vargo rastų — „Uždraustoji Evos Mendes reklama“. Sako, lankytojų netrūksta.


Dar kitiems nereikia nė spenelio: „Dolce & Gabbana“ reklamą iš pradžių uždraudė Ispanijoje, o po kelių mėnesių ir Italijoje dėl to, kad joje pavaizduota pusiau gulinti moteris, spaudžiama vyro, o anuodu stebi dar keturi vyrai. Italijos reklamos priežiūros institucija pareiškė, kad šis vaizdelis kelia asociacijas su grupiniu išžaginimu ir įžeidžia moterų orumą, nes moteris pavaizduota žeminančiu būdu (jei būtų moters aukštakulniu pasmeigtas vyras, neabejoju, viskas būtų „OK“). Po ispanų akibrokšto „Dolce & Gabbana“ Ispaniją pavadino „šiek tiek atsilikusia“, bet kai tą patį nuosprendį paskelbė ir italai, kompanija prikando liežuvį.


Beje, padorumo ribas lengva peržengti ir nerodant nuogo kūno, o tik parašius žodį „seksas“ ar atviru tekstu įvardinus lytinius organus. Londoniečius, pavyzdžiui, papiktino miesto centre kabantis vienos klinikos skelbimas, kuriame didžiulėmis švytinčiomis raidėmis buvo parašytas žodis „Sex“. Praeiviai skundėsi, kad „jo neįmanoma nepastebėti“, o vaikai, įsivaizduokite, užduoda tėvams nepatogius klausimus, nors tėvai dar nėra pasiruošę apie tai kalbėti. Reklamą, žinoma, teko nukabinti, ir visi nepasiruošę tėvai lengviau atsikvėpė.


Jeruzalėje buvo uždrausta filmo „Seksas ir miestas“ reklama, nes „nepadorusis“ žodis gali trikdyti kai kuriuos šventojo miesto gyventojus. Filmo platintojams buvo pasiūlyta „baisųjį“ žodį reklamoje pakeisti trimis taškais, tačiau šie nesutiko — reklama buvo atšaukta. Tačiau filmo premjera, žinoma, įvyko.


Dar įdomesni nuotykiai susiję su garsiąja feministine pjese „Vaginos monologai“. Ją parašė amerikietė dramaturgė Eve Ensler, pirmą kartą pjesė buvo pastatyta 1996 metais, ir nuo to laiko trys moterys, scenoje pasakojančios problemas, jų nuomone, kylančias dėl to, kad moterys turi vaginą, keliauja per pasaulį ir laikoma viena iš skandalingiausių ir sėkmingiausių šiuolaikinio teatro projektų. Įdomu tai, kad šį spektaklį 2003 metais pastačius Lietuvoje (rež. V. Balsys), jo pavadinimas buvo pakeistas į „Katytė „P“. Matyt, ne veltui: Sankt Peterburge buvo uždraustos afišos ir reklaminiai vaizdo klipai, reklamuojantys „Vaginos monologus“, nes esą reklama prieštarauja moralinėms ir etinėms elgesio normoms. Draudikams užkliuvo ne tik žodis „vagina“, bet ir „nepadoriai sudėtos“, reklamoje vaizduojamos moters rankos.


Televizija NBC nepadoria paskelbė ir už gyvūnų teises kovojančios organizacijos PETA reklamą, propaguojančią vegetarizmą. O joje — tik gražios, „karštos“ mergaitės, besiglaustančios prie daržovių, ir užrašas „Tyrimai rodo, kad vegetarų seksas yra karštesnis“.


Kinams nereikia nė tiek — matyt, norėdami tautiečius atpratinti nuo dauginimosi, jie griebiasi pačių keisčiausių draudimų. Pavyzdžiui, pareiškus, kad liemenėlių, apatinių rūbų ir sekso žaisliukų reklamos „teršia socialinę terpę“, nuspręsta tas piktžoles iš žiniasklaidos negailestingai rauti. Buvo uždrausta keliolika radijo stočių, kurių laidose buvo kalbama apie seksą. Ką ten seksas: geriausiu eterio laiku buvo uždrausta rodyti talentų konkursus ir užsienietiškus animacinius filmukus...

Kaip Dievas dingo ir vėl atsirado


Prieš kelis mėnesius Didžiojoje Britanijoje nutiko įdomi istorija. Pirmiausia ant miestų autobusų pasirodė tekstai, skelbiantys: „Greičiausiai Dievo nėra. Todėl nebesijaudinkite ir mėgaukitės gyvenimu“ („There‘s probably no God. Now stop worrying and enjoy your life“).



Tokiu būdu ateistai pamėgino savo požiūrį išreikšti visuomenei. Tikintys britai, žinoma, nebuvo patenkinti, todėl Reklamos standartų komitetą tiesiog užvertė skundų laiškais, o kai kurie netgi atsisakė važiuoti autobusais su tokia reklama. Po kurio laiko į gatves išvažiavo atsakomoji tikinčiųjų reklama su pakoreguotu tekstu: „Dievas YRA. Nesijaudinkite. Mėgaukitės gyvenimu!“ („There IS God. Don‘t worry. Enjoy life!“).

Nei vienos, nei kitos reklamos britų valdininkai neuždraudė. Komitetas nusprendė, kad reklamos viso labo atspindi nuomonę, todėl įstatymų nepažeidžia.